Toliau pateikti nuoseklūs nurodymai, kaip nustatyti įmonės dydžio kategoriją, remiantis Komisijos rekomendacija 2003/361/EB.

1 žingsnis

Nustatant įmonės dydžio kategorijai svarbius duomenis, pirmas žingsnis yra įvertinti, ar tuo metu, kai teikiama registracijos dokumentacija REACH-IT sistemoje arba MVĮ patikrinimo pagal BPR dokumentai, įmonė yra savarankiška, ar reikia atsižvelgti ir į su ja susijusias įmones arba įmones partneres, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3 straipsnyje.

Bendrosios nuostatos

• Įmonė yra savarankiška, jei ji nėra įmonė partnerė arba susijusi įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3 straipsnyje. Pavyzdžiui, įmonė yra savarankiška, jei jai priklauso mažiau kaip 25 proc. (kapitalo arba balso teisių) bet kurios kitos įmonės ir jei jokiai kitai įmonei nepriklauso daugiau kaip 25 proc. šios įmonės.

• Įmonė laikoma kitos įmonės partnere, jei jai vienai arba kartu su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis, apibrėžtomis Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priedo 3 straipsnio 3 dalyje, priklauso 25 proc. ar daugiau (bet ne daugiau kaip 50 proc.) kitos įmonės.

• Įmonė laikoma susijusia su kita įmone, jei ji turi daugiau kaip 50 proc. tos įmonės narių arba akcininkų balso teisių ir (arba) jei ji tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja arba gali kontroliuoti tos įmonės veiklą.

Įmonės, palaikančios santykius per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis, jei jos savo veiklą arba dalį jos vykdo tose pačiose arba gretimosiose rinkose (produktų ar paslaugų rinkos, esančios tiesiogiai greta atitinkamos vartotojų arba tiekėjų rinkos).

• Jei 25 proc. ar daugiau įmonės kapitalo arba balso teisių tiesiogiai ar netiesiogiai, atskirai ar bendrai kontroliuoja viena ar daugiau valstybinių įstaigų, ji nelaikoma MVĮ.

Ši taisyklė netaikoma Komisijos rekomendacijos priedo 3 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytiems investuotojams, pavyzdžiui, universitetams arba savarankiškoms vietos valdžios institucijoms, pagal nacionalinę teisę turinčioms valstybinės įstaigos statusą. Jiems gali priklausyti daugiau kaip 25 proc., bet ne daugiau kaip 50 proc. įmonės kapitalo arba balso teisių, šiai įmonei neprarandant MVĮ statuso.

Tęsti (2 žingsnis)